A.Vaitkaus paroda

Kuriantis žmogus yra pats laimingiausias. Jis ir stebėtojas, tyrėjas, eksperimentatorius, kankinys ir atradėjas prisiliečiantis prie kasdienybės, praeities ir jaučiantis ateities neišvengiamybę.

Dailininko Arūno Vaitkaus kūrybiniai prisilietimai grafikoje, tapyboje, mažojoje plastikoje yra minties ir objekto interpretacijos, estetinėmis formomis išreikštomis per simbolizmo prizmę. Pasaulis ir taip puikus, o ženklų žymės per liniją, spalvą ir formą leidžia jį liudyti nesibaigiančia stilistine kaita.

Šiandien Elektrėnų meno mokykloje veikia Arūno Vaitkaus ekslibrisų paroda.

Turime galimybę pasižiūrėti šio žanro kurinių iš arti. Nežinau ar minėto žanro paroda kada nors vyko Elektrėnuose.

Ekslibrisas (lot. ex libris – iš knygų) – knygos ženklas, žymintis jos savininką. Tai nedidelis tiražuojamas lapelis, klijuojamas viršelio vidinėje pusėje. Jame būna knygos savininko vardas (kartais tik inicialai) arba institucijos pavadinimas, piešinys (figūrinė, ornamentinė, šriftinė ar kita kompozicija, herbas, emblema, įv. atributai), kartais specialus tekstas. Savita ekslibriso atmaina yra superekslibrisas. Kai kada ekslibrisais vadinami ir knygos savininką nurodantys įrašai, spaudai.

Iš pradžių buvo spausdinamas medžio ir vario raižinių, vėliau – ir kt. grafikos technika. Atsirado XV a. Vokietijoje. Lietuvoje – XVI a., pradėjus plisti spausdintoms knygoms. Daug ekslibrisų sukūrė XX a. Lietuvos grafikai. XX a. II pusėje didėjant formatui ekslibrisas netenka taikomosios paskirties ir tampa savarankišku smulkiosios grafikos kūriniu. Nuo 1960 m. nuolatos rengiamos respublikinės bendro pobūdžio ir teminės ekslibriso parodos, nuo 1977 – tarptautinės Vilniaus ekslibrio bienalės, skelbiami konkursai svarbioms kultūros sukaktims paminėti.

Seniausias ekslibrisas, darytas Lietuvoje – 1671 m. vario raižinys su lotynišku užrašu didiko B. Radvilos knygoms. Pirmuoju lietuvišku ekslibrisus laikomas XIX a. pab. ar XX a. pr. nežinomo autoriaus sukurtas ekslibrisas J. Tumui – Vaižgantui.

Ekslibrisas – komunikabilus žanras, keliaujantis po visą pasaulį, jis kalba apie šalies kultūrą, istoriją, joje gyvenančius žmones ir esamas institucijas. Nepraradęs tiesioginės paskirties šis knygos „sargas“ dabar tapo dar ir parodų, konkursų, kongresų, kolekcionavimo objektu. Visų tautų kalbose „ex libris“ suprantamas vienodai.

Apie Arūną Vaitkų

Gimė 1964 m.

Gimimo vieta Veiviržėnai, Klaipėdos rajonas.

Šiuo metu dailininkas gyvena, kuria ir dirba Alytuje.

Studijos:

1988 m. baigė Telšių taikomosios dailės technikumą, dizaino specialybę.

1993 m. baigė Vilniaus dailės akademiją, dailės pedagogika

Personalinės parodos:

Nuo 1999 m. surengė 25 personalines parodas Lietuvoje ir užsienyje.

Grupinės parodos:

Nuo 2000 m. dalyvavo parodose Alytuje, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Palangoje, Šventojoje, Radviliškyje, Veisėjuose, Ignalinoje, Druskininkuose, Gdanske, Krokuvoje, Rakšavoje, Rumi, Trutnowy, Suvalkuose, Ciesije, Gardine, Bauskėje, Rygoje.

Plenerai:

2007 m. Tarptautinis M.K. Čiurlionio pleneras Druskininkuose

2007-2010 m. Tapybos plenerai Šventojoje

2008 m. Tapybos pleneras Nidoje

2008 m. Tapybos pleneras Rudnioje

2010 m. Druskos pleneras Druskininkuose

2011 m. Tapybos pleneras ,,Miestui ir žmonėms“ Alytus – Galintėnai

2012 m. Tapybos pleneras Veisėjuose

2012 m. Tapybos pleneras Kapčiamiestyje

2013 m. Druskos pleneras Druskininkuose

2013 m. Tapybos pleneras Bauskėje, Latvija

2014 m. Tapybos pleneras Gardine, Karalino, Baltarusija

2014 m. Tapybos pleneras Mežotnėje, Latvija.

Premijos, apdovanojimai:

2008 Alytaus miesto savivaldybės kultūros premija

Dabartinė veikla:

Ugdymas daile, parodų organizavimas, tapyba, šaržai, ekslibrisas, fotografija, mažoji plastika,interjeras, interjero detalės, šviestuvai.

Lietuvos dailės ugdytojų draugijos narys nuo 1991 m..

www.vaitkusart.lt

Parodą organizavo ir paruošė straipsnį Evaldas Petkevičius

Metodinės dienos programa

         Metodinės dienos, kuri vyks Elektrėnų meno mokykloje 2015 03 30, PROGRAMA

                                                                          

Download (DOC, 28KB)